Implantai ir amžius – ar yra ribos?

Vienas dažniausių pacientų klausimų konsultacijos metu – ar jų amžius nėra per didelis dantų implantacijai. Daugelis žmonių mano, kad sulaukus 70 ar 80 metų implantacija tampa pernelyg sudėtinga arba apskritai neberekomenduojama. Tačiau šiuolaikinė odontologija rodo visai ką kita. Iš tiesų amžius dažniausiai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant, ar pacientui galima atlikti implantaciją. Kur kas svarbesni veiksniai yra bendra sveikatos būklė, vartojami vaistai, burnos higiena, žandikaulio kaulo kiekis bei individualios regeneracinės savybės. Ne retai pasitaiko situacijų, kai 75 metų pacientas yra puikus kandidatas implantacijai, o gerokai jaunesniam žmogui prieš gydymą tenka spręsti kitas burnos ar bendros sveikatos problemas. Dantų implantai sėkmingai taikomi įvairaus amžiaus pacientams, o vyresniame amžiuje jų nauda dažnai būna ypač reikšminga. Atkūrus prarastus dantis pagerėja kramtymo funkcija, tampa lengviau valgyti visavertį maistą, aiškiau kalbėti ir mėgautis didesniu kasdieniu komfortu. Daugelis pacientų pastebi, kad po implantacijos jie vėl gali valgyti tai, ko buvo atsisakę daugelį metų, o pasitikėjimas savimi ir gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja. Žinoma, prieš gydymą visuomet atliekamas išsamus ištyrimas. Jo metu įvertinama ne tik burnos būklė, bet ir bendroji sveikata, lėtinės ligos bei galimi rizikos veiksniai. Būtent todėl sprendimas dėl implantacijos visuomet priimamas individualiai, remiantis ne paciento amžiumi, o jo sveikatos būkle ir galimybėmis užtikrinti ilgalaikę gydymo sėkmę.

Ar yra viršutinė amžiaus riba?

Ne. Šiuolaikinėje odontologijoje nėra nustatytos viršutinės amžiaus ribos dantų implantacijai. Implantai sėkmingai sriegami ne tik 60 ar 70 metų pacientams, bet ir vyresniems nei 80 ar 90 metų žmonėms.

Jeigu paciento sveikatos būklė leidžia atlikti įprastas odontologines procedūras, implantacija dažniausiai gali būti atliekama saugiai ir prognozuojamai. Daugelis vyresnio amžiaus pacientų po gydymo džiaugiasi ne tik atkurta šypsena, bet ir ženkliai pagerėjusia gyvenimo kokybe.

Ar implantams galima būti per jaunam?

Taip. Implantacija rekomenduojama tik tuomet, kai yra visiškai susiformavęs žandikaulis ir pasibaigęs aktyvus augimas. Dažniausiai tai įvyksta:

• merginoms apie 16–18 metus;
• vaikinams apie 18–21 metus.

Jei implantas būtų įsriegtas dar augančiame žandikaulyje, laikui bėgant jo padėtis gali tapti netaisyklinga aplinkinių dantų atžvilgiu. Todėl jaunesniems pacientams sprendimas dėl implantacijos visuomet priimamas individualiai, įvertinus augimo stadiją.

Kas svarbiau už amžių?

Implantacijos sėkmę dažniausiai lemia amžius, o šie veiksniai:

• pakankamas kokybiško žandikaulio kaulo kiekis;
• gera burnos higiena;
• lėtinių ligų kontrolė;
• rūkymo ir kitų žalingų įpročių kontrolė;
• reguliarūs profilaktiniai vizitai pas burnos priežiūros specialistą.

Net ir esant kaulo trūkumui, dažnai galima atlikti papildomas procedūras – kaulo augmentaciją ar sinuso dugno pakėlimą, kurios leidžia sukurti tinkamas sąlygas implantacijai.

Kada verta konsultuotis?

Jeigu netekote vieno ar kelių dantų, nereikėtų manyti, kad amžius automatiškai užkerta kelią implantacijai. Kiekviena situacija yra individuali, todėl galimybes tiksliausiai galima įvertinti konsultacijos metu, atlikus klinikinį ištyrimą ir reikiamus radiologinius tyrimus. Dantų implantams svarbiausia ne amžius, o bendra sveikatos būklė ir tinkama klinikinė situacija. Dažnai pacientą implantacijai labiau riboja ne amžius, o per ilgai atidėtas gydymas.